Būti fiziškai aktyviu yra daug priežasčių. Svarbiausios jų – siekis sumažinti tikimybę susirgti širdies liga, gauti širdies smūgį ir susirgti diabetu. Galbūt jūs taip pat norite numesti svorio, sumažinti kraujospūdį, apsisaugoti nuo depresijos ar tiesiog geriau atrodyti. Tačiau štai dar viena priežastis, kuri ypač išryškėja senstant – tai rūkas, kuris senstant aptraukia smegenis: tuo tarpu mankšta keičia smegenis ir tai leidžia apsaugoti atmintį ir gebėjimą mąstyti.
British Columbia universiteto atlikto tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad reguliarūs aerobikos užsiėmimai, kurie didina širdies plakimo dažnį ir prakaitavimą, padidina Amono rago (lot. hippocampus) dydį, smegenų sritį, kuri atsakinga už verbalinę atmintį ir mokymąsi.
Šie tyrimo rezultatai yra svarbūs dėl to, kad, anot mokslininkų, pasaulyje kas keturias sekundes užfiksuojamas naujas demencijos atvejis. Jų vertinimu, iki 2050 m. demencija sirgs daugiau nei 115 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Mankšta ir smegenys
Mankšta padeda atminčiai ir mąstymui tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Mankšta naudinga, nes gali sumažinti insulino rezistenciją, mažinti uždegimiškumą ir stimuliuoti augimo faktorių, smegenų cheminių medžiagų, įtakojančių smegenų ląstelių sveikatą, naujų kraujagyslių augimą smegenyse – paleidimą.
Netiesiogiai mankšta gerina nuotaiką ir miegą, mažina stresą ir nerimą. Problemos šiose srityse dažnai yra kognityvinių sutrikimų priežastis arba prie jų prisideda.
Išbandykite tai
Tad ką jūs turėtumėte daryti? Pradėkite sportuoti! Nėra tiksliai aišku, kokie pratimai yra geriausi. Beveik visi atlikti tyrimai analizavo ėjimą, apimant ir Columbia universiteto atliktąjį.
Kiek reikia mankštintis, norint pagerinti atmintį? Atlikti tyrimai rodo, kad ypač efektyvus yra intensyvus vaikščiojimas. Tyrimo dalyviai sparčiai žingsniuodavo po vieną valandą du kartus per savaitę. Tai 120 minučių vidutiniško intensyvumo mankštos per savaitę.
Standartinės rekomendacijos siūlo sportuoti po pusę valandos beveik visą savaitę arba 150 minučių per savaitę. Jei tai atrodo per daug, pradėkite nuo kelių minučių per dieną ir didinkite mankštos laiką penkiomis ar 10 minučių kiekvieną savaitę iki pasieksite savo tikslą.
Jei jūs nenorite vaikščioti, rinkitės kitą fizinę veiklą – plaukimą, lipimą laiptais, tenisą, skvošą ar šokius. Nepamirškite, kad namų ruošos darbai taip pat laikomi fizine veikla – tad grindų plovimas, lapų grėbimas ar bet kuris kitas užsiėmimas, kuris skatina jūsų širdį plakti greičiau ir prakaituoti yra naudingi.
Jei neturite pakankamai valios sportuoti vienas – išbandykite keletą šių idėjų:
– Prisijunkite prie sportuojančių grupės arba sportuokite su draugu, kuris padės jums išlikti atsakingu.
– Fiksuokite savo progresą, kuris skatintų siekti tikslo.
– Jei turite galimybių, pasisamdykite asmeninį trenerį. (Mokėti ekspertui – labai gera motyvacija.)
Kokias motyvacines priemones ir mankštos būdus pasirinktumėte, įsipareigokite paversti tai įpročiu, tokiu pat, kaip pavyzdžiui, reikalingų vaistų vartojimas. Sakoma, kad judėjimas taip pat yra vaistai, tad tai ir turėtų būti svarbiausia priežastis sportuoti.
Parengta pagal Harvardo sveikatos blog’o straipsnį.
http://www.health.harvard.edu/blog/regular-exercise-changes-brain-improve-memory-thinking-skills-201404097110