Kaip valgydami galime tapti laimingesni? Kas iš tiesų slepiasi sveikatai naudingame maiste? Kaip teisingai susidėlioti sau palankią mitybą?
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ nuolat inicijuoja nemokamus su šia tema susijusius užsiėmimus ir šį kartą kviečia pažvelgti į sveikatai palankią mitybą kaip į puikų įrankį kovojant su šių dienų mūsų psichinei sveikatai kylančiais iššūkiais. Apie visa tai plačiau pranešime spaudai pasakoja Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus psichologė Dovilė Varkalienė ir mitybos specialistė Virginija Antanaitė.
Kaip maistas veikia žmogaus savijautą?
„Maistas žmogaus savijautą veikia keliais būdais. Tai priklauso nuo to kaip valgome, kiek patiriame malonumo iš valgymo, ir nuo to, ką valgome, kokių medžiagų trūksta mūsų kūnui ir kiek gauname medžiagų, kurios gali pagerinti, praturtinti mūsų emocinę savijautą. Blogą nuotaiką ir savijautą gali sukelti paskubomis, be malonumo sukimštas greitas maistas, kai kartais ir nespėjame pajausti ką valgome, kaip suvalgome ir pastebime tik pustuštę lėkštę. Tai gali sukelti nusivylimo, sutrikimo, nepasitenkinimo ar liūdesio jausmus ir ilgainiui prisidėti prie ligų formavimosi“, – pasakoja psichologė Dovilė Varkalienė.
Norvegijoje, JK ir Australijoje atlikti tyrimai parodė, kaip maitinimosi įpročiai ir maisto kokybė daro įtaką tokių ligų kaip nerimas ir depresija gydymui ir profilaktikai bei kiek tai susiję su geresne gyvenimo kokybe. Nustatyta, kad geresnė mityba susijusi su geresne gyvenimo kokybe, o prasta – su blogesne psichikos sveikata. Tų, kurie per dvejus stebėjimo metus pakeitė mitybą, psichikos sveikata pagerėjo, o pablogėjo tų, kurie pradėjo maitintis prasčiau. Norvegų atliktame tyrime nustatyta, kad vartojant daug vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų, aukštos kokybės mėsą ir žuvį, depresijos, distimijos ir nerimo sutrikimo rizika sumažėja 30 proc.
JK mokslininkai pastebėjo, kad „nesveiko“ maisto (pvz., saldumynų, užkandžių, greito maisto) vartojimas buvo tiesiogiai susijęs su jaučiamu stresu (tik moterims) ir depresijos simptomais (tiek vyrams, tiek moterims). „Sveiko“ maisto (pvz., šviežių vaisių, salotų, virtų daržovių) vartojimas buvo reikšmingai neigiamai susijęs su abiejų lyčių patiriamu streso ir depresijos simptomų balais. Pastebėtas ypač stiprus neigiamas ryšys tarp žuvies / jūros gėrybių vartojimo ir depresijos simptomų tik vyrams. Vyrams ir moterims limonado/gaiviųjų gėrimų, mėsos/dešros produktų, pieno/pieno produktų ir grūdų/grūdų produktų vartojimas nebuvo susijęs su jaučiamu stresu ar depresijossimptomais.
„Žmogaus savijauta gali keistis tiek dėl su maistų gaunamų medžiagų trūkumo, tiek dėl per didelio jų vartojimo. Pavyzdžiui, su maistu gaunami flavonoidai gali pagerinti žmogaus atmintį ir neurokognityvinę veiklą, nes apsaugo pažeidžiamus neuronus, stiprina esamą neuronų funkciją ir stimuliuoja neuronų regeneraciją. Kita vertus, su stresu susijusių medžiagų pastovus išsiskyrimas gali pablogini kognityvinę veiklą, sukelti silpnumo, nuovargio, išsekimo pojūčius ir įvairius nemalonius jausmus.
Ne visas medžiagas žmonės įsisavina vienodai ir kai kurių vitaminų, mikroelementų stoka taip pat gali paveikti žmogaus emocinę savijautą. Pavyzdžiui, tinkamas omega-3 riebalų rūgščių kiekis be galo svarbus smegenų veiklai ir su ja susijusiomis pažintinėmis funkcijomis, atmintimi, dėmesio koncentravimu“, – sako D. Varkalienė.
O gal yra tam tikri maisto produktai, kurie tiesiogiai daro įtaką mūsų gerai savijautai?
Anot specialistės, vienas iš populiariausių maisto produktų yra juodasis šokoladas, kuris išskiria seratoniną (neuromediatorių) mūsų smegenyse, o tai mažina streso hormonų lygį, lemia pagerėjusią nuotaiką ir sukelia atsipalaidavimo jausmą. D. Varkalienė taip pat rekomenduojama valgyti riešutus, apelsinus ir kitokius citrusinius vaisius, mėlynes, gerti žaliąją arbatą, žolelių arbatas, kas gali padėti mažinti nerimą.
„Tikriausiai pastebėjote, kad nuotaiką gali pakelti ne tik tam tikros maisto produktų grupės, bet ir tai, kaip jis yra patiekiamas, kokioje aplinkoje ir su kokiais žmonėmis valgome, kiek tai mums teikia pasimėgavimo ir pasirūpinimo savimi jausmo. Atkreipkite dėmesį į šias svarbias detales: maistas turi būti skanus, gražiai patiektas ir valgomas malonioje atmosferoje. Patiriamas valgymo malonumas gali ženkliai sustiprinti emocinę savijautą“,– įžvalgomis dalinasi D. Varkalienė.